Kiek prisimenu, visada buvau artimas su gamta. Pavyzdžiui, ryškiausias mano prisiminimas iš vaikystės yra avis laižanti mane ėdžiose tėčio fermoje. Tai itin brangus gyvenimo momentas, kuris iki pat šių dienų skatina branginti gamtą ir domėtis šiuo paslaptingu pasauliu. Iš visų gamtos mokslų ekologija ir aplinkosauga intriguoja mane labiausiai. Stebėdamas organizmų prisitaikymus, jų tarpusavio santykius – kaip mažytis pasikeitimas sukrečia visą ekosistemą – aš galiu pasijusti šio harmoningo pasaulio dalimi.

Kadangi supratau, jog svarbu pamatyti, kaip veikia ekologija ir aplinkosauga besirūpinančios organizacijos, nusprendžiau imtis iniciatyvos ir prisidėti prie vienos iš šių organizacijų projekto. Pasirinkau Baltijos aplinkos forumą visų pirma dėl švietėjiškos veiklos. Manau, kad visuomenės švietimas ekologinėmis temomis yra itin svarbu, nes tik tuomet matysime realius pokyčius opiausių aplinkosauginių klausimų sprendime.

Savanorystės šiame projekte galimybę netikėtai aptikau Lietuvos ornitologų grupėje socialiniame tinkle, ir nedelsdama kreipiausi. Labai džiaugiuosi šia nors ir trumpa, tačiau itin turininga ir įdomia patirtimi kerinčios gamtos apsuptyje. Čia vyko prasmingas ir nuotaikingas komandinis darbas, o kiekvienas iš ten dalyvavusių dalinosi savo žiniomis ir patirtimi iš gamtos – tai labai įkvėpė ir motyvavo gilinti savo pažintį su pievų ir miškų gyventojaus, nes gamta yra vienintelė erdvė, kurioje jaučiuosi pilnai laiminga. Labai ačiū už šią vertingą galimybę!

Jau nuo pat pirmų minčių apie ekologijos studijas universitete žinojau, jog gamta ir jos saugojimas turės didelę reikšmę mano gyvenime. Ieškodama galimybių prisidėti prie gamtosaugos, atradau Baltijos aplinkos forumą – žmones, kurie skirdami savo laiką gamtos apsaugai, leido ir man pačiai pamatyti, kaip vyksta nykstančio paukščio apsaugos projektas. Būdama meldinės nendrinukės savanore gavau ne tik unikalios patirties, bet ir neapsakomai daug įkvepiančių emocijų perkeliant mažus paukštelius į didžiuosius aviariumus ir girdint jau sugrįžusios meldinės nendrinukės giesmę gamtoje.

Būdama meldinės nendrinukės savanore patyriau daug pozityvių ir įsimintinų emocijų. Ne tik dėl to, kad jaučiau, jog darau kažką prasmingo ir suteikiu pagalbą, kurios taip reikia išgyventi mažajam sparnuotam draugui. Tačiau ir dėl to, kad pamačiau, kiek daug yra gamtą mylinčių ir ja rūpintis norinčių žmonių. Gamtosaugininkai, kurie dirba ilgas valandas, kad pagerintų esamą situaciją ir išsaugotų nykstantį visame pasaulyje sparnuotį. Taip pat ir ūkininkai, kurie nuoširdžiai stengiasi išsaugoti paukštelį, kiek galėdami keisdami savo ūkininkavimo įpročius. Ši patirtis labai įkvepia ir motyvuoja imtis veiksmų ir būti pokyčio į gera dalimi.

Nuo pat vaikystės gamta mano gyvenime turėjo labai didelę reikšmę. Dalyvaujant lietuvių skautų veikloje Kalifornijoje ir kas antrą vasarą lankantis nepaprastai žalioje Lietuvoje mano ryšys su gamta ir visa, kas ją supa, tik stiprėjo. Dėl šių ir daugelio kitų priežasčių 2018 metais universitete išsirinkau studijuoti aplinkosaugos inžineriją. Esu be galo laiminga, kad dalyvauti LISS programoje ir stažuotis BEF LT man teko kaip tik tuo metu, kai vyko šis įspūdingas meldinių nendrinukių translokacijos projektas. Aš manau, jog šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje, gamtos ateitis priklauso nuo žmogaus veiklos. Todėl mes privalome saugoti kuo daugiau floros ir faunos rūšių, nes išnykus bet kuriai rūšiai yra pažeidžiama visa ekosistema.

Apie meldinės nendrinukės projektą sužinojau jau prieš kurį laiką, tačiau galimybė prisidėti atsirado tik birželio antrojoje pusėje. Teko keletą dienų vykdyti meldinės nenrinukės elgesio stebėjimus joms paliekant lauko aviariumus, bei gaudyti joms „sausus pusryčius“. Pagrindinė priežastis, kodėl susidomėjau šiuo projektu buvo galimybė iš arčiau susipažinti su šia rūšimi bei tokio pobūdžio gamtosauginiais projektais ir prisidėti prie šio paukštelio populiacijos atkūrimo Lietuvoje. Visi lūkęsčiai buvo pateisinti su kaupu. Nauja patirtis atnešė ne tik atradimo džiaugsmą ir naujus draugus, bet ir žinias, kurias būtinai panaudosiu savo tolimesnėje profesinėje veikloje.

Mano pradžia prisidedant prie šio projekto buvo man pačiam to nežinant – gavau ilgakojų uodų medžiagą būdinimui ir pradžioje net nekilo klausimų, nei iš kur, nei kam. Įpusėjus darbui nusprendžiau pasidomėti, iš kur ši medžiaga. Kai sužinojau, jog tai meldinės nendrinukės projektas, užsimaniau prisidėti daugiau ir artimiau susipažinti su šiuo paslaptingu paukščiuku. Pamatyti iš arti ir padėti jam tapti Lietuvos dalimi buvo tikrai nuostabus pojūtis, savotiškas grįžimas į vaikystę dirbant su paukščiais. Tikiuosi, jog mūsų draugystė išliks dar ilgai.

Nuo vaikystės esu didelis gamtos mylėtojas. Kiekvieną vasarą nuo penkerių iki dvylikos metų dalyvaudavau gamtos apsaugos stovyklose. Meilė gamtai ir suvokimas, kodėl svarbu ją saugoti, vis stiprėjo stovyklaujant Niujorko apylinkėse. Šiuo metu studijuoju aplinkos apsaugą McGill universitete Monrealyje, Kvebeke. Pagrindinė mano interesų sritis yra tvarus žemės ūkis ir naujovės maisto pramonėje. Į šią sritį gilinausi dirbdamas tvariame kiaulių, vištų ir galvijų ūkyje Didžiajame Baringtone, Masačiutsese. Čia išmokau daug apie ūkio valdymą, apie sėjomainą ir dirvožemio išeikvojimo lygį, sužinojau esminius gyvulininkystės aspektus. Meldinės nendrinukės apsaugos projektas man svarbus, nes noriu prisidėti prie kiekvienos nykstančios rūšies išsaugojimo. Tikiu, kad žmonės turi palaikyti harmoniją su gamta, kad užtikrintų tvarų pasaulį.

Tokios savanorystės – puikus būdas atsirasti ten, kur pati niekada nebūčiau nukeliavusi ir pamatyti tai, ko nebūčiau pamačiusi. Smagu, kad yra galimybė prie įdomių projektų prisidėti ne tik mintyse. Be to – pirmąsyk išgirdau meldinės nendrinukės giesmelę gamtoje!

Prie savanorių prisijungiau suvokus, koks retas tai paukštelis ir kokia puiki galimybė jį pažinti. Labai džiaugiuosi, kad buvo suteikta proga stebėti ne tik meldines nendrinukes, bet ir susipažinti su įvairiais ir labai įdomiais žmonėmis, bei praplėsti akiratį. Labai tikiuosi po kiek laiko nendrinukes stebėti ne tik aviariumuose.

2017 vasarą savanoriavau atliekant Apvardų pelkės Aukštaitijoje botaninius tyrimus. Geriausiai prisimenu nuostabius, labai labai ankstyvus rytus pelkėje – tokį gražų gamtoje laiką, kurį įprastai pramiegame. Ir gaila, bet gerokai prasčiau atsimenu augalų rūšis, kurias pamačiau ir, atrodė, išmokau… 🙂 Na, ir nemažiau svarbu, kad savanorystės metu išbandžiau bridkelnes – koks gėris sėdėti pelkėje ir visai nesušlapti!

Universitete teko studijuoti ornitologijos kursą, nuo to laiko laisvalaikiu domiuosi paukščiais, todėl pamačiusi savanorių kvietimą labai norėjau prisijungti prie šio meldinės nendrinukės gelbėjimo projekto. Projekto metu išties labai įdomu buvo stebėti iš arti šį paukštelį, taip pat susipažinti su kitais savanoriais ir  projekto įgyvendintojais, kurie įkvėpė savo drąsa, ryžtu bei užsispyrimu.

Gyvenu gamtoje ir noriu ją pažinti. Savanorystė man padeda tai padaryti – ne tik mokausi pažinti meldinę nendrinukę, jos kaimynus, bet ir daugiau sužinau apie tai, kaip ūkininkai prisideda prie šių paukščių apsaugos.

Prisijungiau prie meldinių nendrinukių savanorių, nes esu ornitologas ir didelis meldinės nendrinukės gerbėjas.

Kaip aplinkosaugos studentei, man neabejotinai rūpi gyvūnų rūšys, kurioms gręsia išnykimas. Meldinė nendrinukė – ne tik gražus ir unikalus paukštelis, bet ir svarbus ekologinės sistemos dalyvis. Prisidėdama prie projekto išsaugoti meldinę nendrinukę ne tik gaunu galimybę padėti gamtai, bet ir, būdama Amerikos lietuvė, kuriu artimesnį ryšį su Lietuva.