Sekant meldinių nendrinukių keliu

2024 m. vykusi meldinių nendrinukių ekspedicija Maroke subūrė tyrėjus iš Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Maroko. Remdamasi dešimtmečiais kauptais duomenimis apie šios rūšies migraciją, komanda apžiūrėjo šešias pagrindines šlapžemių teritorijas Atlanto vandenyno pakrantėje: Ued Masą ir Suso–Masos nacionalinį parką, Sidi Musą–Ualidiją, Sidi Bugabos ežerą ir žemutinę Sebu upės dalį, Merja Zergą, Lukoso pelkes ir Muluja nacionalinį parką.

Nepaisant intensyvių lauko darbų – paukščių gaudymo specialiais tinklais ir buveinių vertinimo – nė vienos meldinės nendrinukės sugauti nepavyko. Vis dėlto Merja Zergos vietovėje audringą dieną, kai gaudymas tinklais buvo neįmanomas, stebėtos dvi ar trys meldinės nendrinukės. Nors jų sugauti nepavyko, buveinės įvertintos kaip tinkamos šiai rūšiai. Tai dar kartą patvirtino šių pelkių svarbą migracijos maršrute.

Šokiruojantis atradimas: šlapžemės apsiaustyje

Ekspedicija patvirtino, kad Maroko šlapžemės yra gyvybiškai svarbios meldinės nendrinukės išlikimui. Tyrėjai savo akimis matė tai, kas kelia didelį nerimą – vos ne visas šlapynes dengiančius didžiulius šiltnamius.

Po plastiku auginamos, eksportui į Europą skirtos braškės tiesiogine prasme „praryja“ paskutines Maroke esančias paukščių sustojimo vietas. Vienas tyrėjas situaciją apibendrino šiurpia fraze:

„Europa valgo Afrikos šlapžemes.“

Nenumaldoma Europos paklausa šviežiems, ne sezono metu tiekiamiems produktams skatina buveinių naikinimą, o meldinėms nendrinukėms ir kitiems migruojantiems paukščiams palieka vis mažiau vietų poilsiui. 

Didžiausios grėsmės Maroko šlapžemėms

• Vandens naudojimas žemės ūkiui – intensyvus daržovių drėkinimas naudojant vandenį iš šlapžemių, jas sausina. Taip jos tampa netinkamos gyvybei.
• Plastikiniai šiltnamiai ir žemdirbystės plėtra – didelio masto braškių ir daržovių auginimas, daugiausia – Europos rinkoms, skverbiasi į trapias ekosistemas.
• Tarša ir atliekos – statybinėmis atliekomis ir šiukšlėmis užverčiamos šlapžemės, dar labiau mažinamas tinkamų buveinių plotas.
• Miestų plėtra – nekontroliuojamas užstatymas „suvalgo“ paskutines likusias šlapžemes.

Ką būtina daryti?

Ekspedicijos komanda įvardijo neatidėliotinus gamtosaugos veiksmus, kurių reikia imtis, kol dar ne per vėlu:

• Sustiprinti esamų šlapžemių apsaugą – daugelis svarbių vietovių jau įtrauktos į RAMSAR konvencijos sąrašą, tačiau reali apsauga ir kontrolė dažnai neveikia.
• Reguliuoti žemės ūkį prie šlapžemių – būtina riboti šiltnamių plėtrą ir drėkinamąją žemdirbystę.
• Užtikrinti ilgalaikę stebėseną – reikia sukurti standartizuotą paukščių žiedavimo programą, kad būtų galima sekti migracijos tendencijas.
• Skirti ypatingą dėmesį Lukoso pelkėms – būtini papildomi tyrimai, kad būtų galima aiškiau suprasti meldinės nendrinukės poreikius šioje ypač svarbioje teritorijoje.

Kodėl tai svarbu visiems?

Meldinė nendrinukė – tik viena iš daugybės migruojančių paukščių, kurių likimas priklauso nuo Maroko šlapžemių. Šių pelkių apsauga reiškia daugiau nei vienos rūšies išsaugojimą. Jos sukuria sąlygas daugybei rūšių ir prisideda prie švaraus vandens išlaikymo. Tai – ne vien Maroko problema. Europos vartotojai ir sprendimų priėmėjai turi pripažinti savo vaidmenį. Jei netvarios žemės ūkio praktikos ir toliau plėsis, šlapžemės – kartu su nuo jų priklausančiomis rūšimis – bus prarastos visiems laikams. Veikti reikia dabar. Skleisdami žinią, remdami gamtosaugos iniciatyvas ir rinkdamiesi vietinį sezoninį maistą, galime prisidėti prie to, kad meldinė nendrinukė ir daugybė kitų paukščių galėtų tęsti savo neįtikėtinas keliones dar daugybę metų.

Pastangos migracijos kelyje

Pradėtas dar vienas ES LIFE projektas „AWOM – Aquatic Warbler on the move“, kurį įgyvendina Ispanijos organizacija „Fundación Global Nature“ kartu su partneriais nuo Prancūzijos iki Senegalo. Projektas skirtas sustojimo ir žiemojimo vietovių apsaugai, o vienas svarbiausių dėmesio taškų – situacija Maroke.