Gamtos apsauga karo sąlygomis

„Kai lankaisi meldinių nendrinukių teritorijose Ukrainoje, užgniaužia kvapą. Čia matai barikadas, karinius įtvirtinimus. O tuo pat metu susitinki su žmonėmis ir planuoji gamtotvarkos darbus – krūmų šalinimą, nendrių šienavimą, biomasės perdirbimo cecho įrengimą. Surrealus jausmas. Kai mirtis ir gyvybės kūrimas egzistuoja visai greta“, – apie darbą saugant gamtą Ukrainoje pasakoja projekto „LIFE4AquaticWarbler“ vadovas, Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas. 

 Jam antrina kolegos iš Ukrainos. „Saugoti gamtą karo metu yra sudėtingiau, bet kartu – ir dar reikšmingiau. Jauti dar didesnę prasmę išsaugoti savo šalies gamtos paveldą. Ne tik gamtininkai, bet ir paprasti žmonės dabar aštriau jaučia gamtos praradimą, kasdien susidurdami su netektimis savo gyvenime ir matydami pražūtingą karinės agresijos poveikį“, – sako Ukrainos paukščių apsaugos draugijos (USPB) direktorius Volodymyras Zinčiukas. 

Iššūkiai kiekviename žingsnyje

Projekto teritorija, esanti Pripyat–Stokhid nacionaliniame parke, yra toli nuo fronto linijos. Vis dėlto USPB komanda susiduria su iššūkiais beveik kiekviename žingsnyje. Didžiausia problema – darbo jėgos trūkumas: vyrų smarkiai sumažėjo, o karo padėties sąlygomis specialistų judėjimas ir įdarbinimas yra ribojami. Susitraukė ir mokslo bendruomenė – daugelis ekspertų pasitraukė iš profesinės veiklos, kad galėtų ginti šalį. Prie sunkumų prisideda ir logistiniai apribojimai bei energetinis nestabilumas. Nepaisant to, darbai juda į priekį. 

„Meldinė nendrinukė yra mūsų pažeidžiamumo, bet kartu – ir atsparumo – simbolis. Net ir karo metu negalime leisti išnykti rūšiai, kuri savo išlikimą patikėjo į mūsų rankas“, – sako Volodymyras Zinčiukas.  

Pirmieji tyrimai ir gamtotvarkos darbai

Pirmaisiais projekto metais jau pasiekta svarbių rezultatų. 2025 m. lietuvių mokslininkų vadovaujama ukrainiečių komanda Birky pelkėje atliko pirminį meldinių nendrinukių populiacijos vertinimą. Rezultatai nenudžiugino: nustatyta gerokai mažesnė populiacija, nei tikėtasi – vos 52 giedantys patinai. Pagrindinė priežastis – buveinių apleidimas: nesant ūkinės veiklos, teritorijos užžėlė, ir dabar meldinei nendrinukei tinkamų plotųliko tik apie 300 ha. Tuo tarpu didžioji dalis (apie 1380 ha) teritorijos virto nendrynų ir krūmynų sąžalynu. Praėjusių metų pavasarį čia taip pat kilo gaisras, dar labiau pabloginęs buveinės būklę.  

Vis dėlto, būta ir gerų žinių: įvertinus kitų paukščių rūšių ir vabzdžių tyrimų rezultatus paaiškėjo, kad maisto meldinėms nendrinukėms čia turėtų pakakti. 

Vien tyrimais neapsiribota – pernai pradėti ir pirmieji buveinių tvarkymo darbai. Imta šalinti krūmus ir pjauti nendres. Iš viso sutvarkyta 20 ha, ir tai padaryta rankiniu būdu: kiekvienas metras buvo šienaujamas rankomis, nes apylinkėse trūko reikiamos technikos ir ją valdyti galinčių žmonių. 

Ateityje – dar ambicingesni darbai

Šiemet ukrainiečiai darbus tęs: ir toliau bus šalinami krūmai bei nendrės, vykdomi moksliniai tyrimai. Taip pat planuojama įrengti šliuzus ir kitą infrastruktūrą, reikalingą vandens lygiui reguliuoti, bei spręsti biomasės panaudojimo klausimą. Numatyta statyti cechą, kuriame vėlai nušienauta žolė būtų perdirbama į briketus ir naudojama vietos gyvenviečių šildymui. Be to, planuojama įrengti paukščių stebėjimo bokštelius, informacinius stendus, organizuoti ekskursijas ir pažintines veiklas, skirtas supažindinti visuomenę su reta meldine nendrinuke. 

„Nustebsite, bet karo metu mūsų draugijos gretos smarkiai išaugo. Matyt, gamta žmonėms tampa dar svarbesniu prieglobsčiu – vieta, kur bent trumpam galima atsitraukti nuo košmariškos realybės“, – sako USPB gamtininkai.