1 ETAPAS: PIRMOJI MELDINĖS NENDRINUKĖS TRANSLOKACIJA – SĖKMĖS ISTORIJA

2018–2019 m. įvyko pirmasis pasaulyje meldinių nendrinukių perkėlimas. Per dvejus metus 100 jauniklių buvo pervežti iš didžiausios žinomos rūšies populiacijos Zvaneco pelkėje Baltarusijoje į smarkiai nykstančią Žuvinto populiaciją Lietuvoje. Tai buvo proveržis gamtosaugoje – iki tol tokia gamtosaugos priemonė su šia rūšimi nebuvo taikyta.

Rezultatai nuo pat pradžių buvo daug žadantys: iš 100 perkeltų jauniklių 99 buvo sėkmingai užauginti ir paleisti į laisvę Žuvinte. Jau pirmaisiais metais paaiškėjo, kad metodas veikia – 22 % perkeltų paukščių sugrįžo iš žiemojimo Afrikoje. Toks grįžtamumo rodiklis atitinka kitų natūraliomis sąlygomis augusių tolimųjų migrantų giesmininkų rodiklius. Be to, buvo stebėtos sėkmingai jauniklius Žuvinte perinčios perkeltos patelės. Tai rodo pilną prisitaikymą prie naujos aplinkos.

Antraisiais metais buvo fiksuoti šeši (3 patinėliai ir 3 patelės) sugrįžę perkelti antrojo sezono paukščiai, taip pat trys patinėliai, perkelti čia prieš dvejus metus. Po translokacijos vietinė populiacija pasiekė rekordinį lygį – 2020 m. Žuvinte užfiksuotas didžiausias šių retų paukščių skaičius per visą stebėjimo istoriją.

2021 m. stebėti trys perkelti patinėliai, įskaitant vieną, perkeltą čia 2018 m. Kadangi meldinės nendrinukės vidutiniškai gyvena 3–4 metus, tai reiškia, kad kai kurie paukščiai beveik visą savo gyvenimą praleido Žuvinte ir pilnai integravosi į vietinę populiaciją. 2022 m. perkeltų paukščių rasti nebepavyko.

Šio etapo patirtis vėliau buvo aprašyta ir paskelbta moksliniame straipsnyje žurnale Animal Conservation.

🎥 Pirmojo etapo apžvalgą galite peržiūrėti čia:

2 ETAPAS: PIRMIEJI ŽINGSNIAI ATKURIANT BEVEIK IŠNYKUSIĄ POMERANIJOS POPULIACIJĄ

Remiantis pirmojo etapo patirtimi, 2023–2024 m. buvo pradėtas antrasis translokacijos etapas – šįkart Lenkijoje. Šio etapo tikslas jau kitoks – pradėti beveik išnykusios meldinių nendrinukių populiacijos atkūrimą Vakarų Pomeranijoje, Lenkijos ir Vokietijos pasienyje.

Per dvejus metus 103 jaunikliai buvo paimti iš Bebros nacionalinio parko pelkių ir perkelti į atkurtas Rozvarovo pelkes. Į gamtą sėkmingai paleisti 83 paukščiai. Po pirmo stebėjimo sezono čia užfiksuoti 5 sugrįžę paukščiai (3 patinėliai ir 2 patelės). Po antrojo stebėjimų sezono tikimasi aiškesnio vaizdo apie perkėlimo poveikį.

Nors dveji metai nėra pakankami visiškam populiacijos atkūrimui, ši translokacija žymi ilgo proceso pradžią. Kol kas mokslininkai tiksliai nežino, kiek metų reikia tėsti perkėlimo programą Pomeranijoje, kad susiformuotų savarankiška, gyvybinga populiacija. Remiantis moksliniu modeliavimu ir patirtimi su kitomis rūšimis, kiekvienai atkuriamai vietinei populiacijai reikės mažiausiai 4–5 sezonų.

🎥 Antrojo etapo apžvalgą galite peržiūrėti čia:

3 ETAPAS: TĘSIAME darbus IR PLEČIAME mastą

Siekiant ilgalaikio populiacijos atkūrimo, perkėlimo pastangos Pomeranijos regione bus tęsiamos artimiausiais metais, įtraukiant tiek Lenkijos, tiek Vokietijos teritorijas. Lenkijoje perkėlimai bus vykdomi dar tris sezonus pradedant nuo 2025 m., o Vokietijoje planuojama bent penkių sezonų programa. Bendrai, į šį regioną abiejose šalyse siekiama perkelti bent 500 jauniklių.

Tuo pat metu perkėlimas vėl bus vykdomas Lietuvoje – Žuvinto rezervate, kur viskas prasidėjo. Šįkart keliamas tikslas toks pats kaip Pomeranijoje – atkurti stabilią populiaciją. Mūsų šalyje bus išbandoma nauja perkėlimo koncepcija – jaunikliai bus imami iš stabilios, bet sąlyginai nedidelės populiacijos Nemuno deltoje. Bus naudojami tik tie lizdai, kuriems dėl ankstyvo šienavimo ar ganymo gresia sunaikinimas – tai leis tikslingai ir atsakingai vykdyti gamtosaugą, išgelbėti pasmerktus jauniklius. Iš viso planuojami penki perkėlimo sezonai, perkeliant bent 230 paukščių.

Dar vienas perkėlimas vyks Vengrijoje, kur rūšis jau yra išnykusi. Tai bus vienerių metų perkėlimas su kitu tikslu – ištirti šios populiacijos migracijos kelius ir žiemojimo vietas. Mokslininkai vis dar nežino, kodėl staiga išnyko kelių šimtų giedančių patinėlių populiacija šioje šalyje. Viena iš pagrindinių hipotezių – kažkas nutiko jų migracijos kelyje arba žiemavietėse. Siekiant tai išsiaiškinti, jaunikliams bus pritvirtinti geolokatoriai, o duomenys bus surinkti, kai paukščiai grįš po migracijos.

Iš viso keturiose šalyse planuojama atkurti bent šešias meldinės nendrinukės populiacijas, perkeliant 760 jauniklių.

📩 Gauk naujienas, kaip gamtininkams sekasi tiesiai į savo pašto dėžutę. Naujienlaiškis anglų kalba. Prenumeruoti jį galima čia:
https://aquaticwarbler.eu/#newsletter

Pirmieji du meldinės nendrinukės perkėlimo etapai buvo įgyvendinti vykdant projektą LIFE MagniDucatusAcrola, o trečiasis etapas bus vykdomas įgyvendinant naują projektą LIFE4AquaticWarbler. Abu projektai finansuojami ES LIFE programos ir kitų rėmėjų lėšomis.