Projektas „Meldinei nendrinukei tinkamų kertinių buveinių tinklo formavimas siekiant užtikrinti ilgalaikę jos apsaugą Lietuvoje“

Kalbant medicinos terminais, greitoji pagalba meldinei nendrinukei jau buvo suteikta daugelyje šalių, kur šis paukštis iki šiol peri – įvairių projektų ir iniciatyvų dėka, buvo atkurtos pagrindinės retojo giesmininko buveinės. Dabar metas imtis ilgalaikio gydymo – siekti dar labiau praplėsti tų teritorijų ribas, atkurti tarpines buveines, galinčias sujungti it dėlionės detalės pabirusį buveinių tinklą. Ilgainiui tai leistų meldinėms nendrinukėms migruoti iš vienos teritorijos į kitą – būtų sumažinta populiacijos fragmentacija, padidinta genetinė įvairovė ir paukščių gyvybingumas. Taip didėtų ir galimybė rūšiai apskritai atsikurti – esant nepalankioms sąlygoms vienoje teritorijoje, paukščiai galėtų persikelti ir perėti gretimuose plotuose.

Šis siekis yra ilgalaikis. Jo įgyvendinimas užtruks, tačiau šia kryptimi sutartinai žengia meldinės nendrinukės apsaugos specialistai visose šalyse, kur dar šis paukštis sutinkamas (Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Vokietija).

Projekto sutrumpinimas „LIFE MagniDucatusAcrola“ mintimis mus nukelia į Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (lot. Magnus Ducatus Lithuaniae), kur dėl bendrų tikslų pečius suremdavo Lietuvos ir Baltarusijos protėviai. Šį kartą drauge su kaimynais sieksime užtikrinti ilgalaikę globaliai nykstančių meldinių nendrinukių (lot. Acrocephalus paludicola) apsaugą. Per 7-erius projekto įgyvendinimo metus taikysime jau išbandytus ir veikiančius bei dar niekur pasaulyje netestuotus pionierinius aplinkosauginius metodus.

Projektas vyksta Lietuvoje ir Baltarusijoje, apima ir pasaulyje svarbiausią meldinių nendrinukių buveinę – Zvaneco pelkę. Bendra projeto veiklas apimanti teritorija yra virš 20 000 ha ploto t.y. panašiai kaip Kauno ir Panevėžio miestų bendras plotas.

Siekiant sukurti kertinių buveinių tinklą, numatytos šios pagrindinės darbų kryptys:

Toliau tęsime apleistų ar sparčiai blogėjančios būklės buveinių atkūrimą

Didelėje dalyje šios teritorijos (apie 17 000 ha) bus siekiama užtikrinti tinkamą vandens lygio reguliavimą (kai per sausa – vandenį pievose užlaikyti, kai per šlapia – vandenį pumpuoti). Lietuvoje didelis dėmesys telkiamas į Nemuno deltą, kur, vandens reguliavimas bus vykdomas atsižvelgiant tiek į meldinės nendrinukės apsaugos, tiek į ūkininkų (pvz., palankios sąlygos šienauti pievas) poreikius. Čia bus įrengti hidrotechniniai įrenginiai, valomi polderių kanalai. Baltarusijoje taip pat bus išbandomas inovatyvus buveinių atkūrimo būdas – viksvų sėjimas eksploatuotame durpyne. Kitos taikomos buveinių atkūrimo priemonės yra gana įprastos gamtotvarkoje – daugiausia nendrynų bei užaugusių krūmynų šalinimas. Šie darbai jau pradėti vykdyti.

Atliksime meldinės nendrinukės perkėlimą – translokaciją

Šio metodo su meldine nendrinuke dar niekas pasaulyje nėra bandęs atlikti, todėl projekte keliamas uždavinys – išbandyti bei ištobulinti translokacijos metodologiją. Platesnis translokacijos taikymas gali būti neišvengiamas susidarius kritinei situacijai ir siekiant išvengti visiško rūšies išnykimo. Jei su tokia situacija susidurtume neturėdami jokios patirties, būtų per vėlu ir pernelyg rizikinga bandyti naujus metodus. Įgyvendinant translokaciją taip pat tikimasi atkurti meldinių nendrinukių populiaciją Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje, kur šiuo metu aptinkami vos keli meldinių nendrinukių patinėlai ir populiacija yra nepajėgi natūraliai atsikurti. Šioje veikloje glaudžiai bendradarbiaujame su Europos mokslininkais, Kembridžo, Greisfvaldo universitetų specialistais, Karališkąja paukščių apsaugos draugija.

Rengsime strateginius planus

Siekiant užtikrinti ilgalaikę meldinės nendrinukės apsaugą taip pat rengsime ir atnaujinsime strateginius dokumentus – rūšies apsaugos planus, gamtotvarkos planus.

Spręsime vėlai nušienautos žolės panaudojimo problemą pamaryje

Norėdami sukurti tvarią sistemą, mes rūpinamės ne tik meldine nendrinuke, bet ir sudarome palankias sąlygas ūkininkams. Šiuo projektu norime spręsti ūkininkų problemą – vėlai nušienautų pievų biomasės (žolės) utilizaciją. Su šia problema susiduria ūkininkai, norintys apsaugoti meldinės nendrinukės vaikus ir dėl to turintys vėlinti šienavimą (net – iki rugpjūčio 15 d.) bei negalintys nušienautos žolės panaudoti pašarui (ji tam nebetinkama). Praėjusiame projekte „Baltiškoji meldinė nendrinukė” pasiekėme, jog ūkininkai, vykdydami savo veiklą laikantis meldinių nendrinukių apsaugos reikalavimų, gautų išmokas, kompensuojančias patiriamus nuostolius. Šiame projekte ketiname atidaryti biomasės perdirbimo cechą, kuris galėtų surinkti ir perdirbti vėlai nušienautą žolę į naudingą produktą, pvz., kuro granules ar kitus produktus. Nemuno deltos ir pamario regione jau veikia keli biomasės perdirbimo cechai, tačiau jų pajėgumai vis dar yra nepakankami perdirbti visą susidariusią biomasę, jie labiau linkę priimti šiaudus, o ne viksvinę žolę. Mūsų kuriamo biomasės perdirbimo cecho pirminis tikslas yra gamtosauginis, todėl pirmiausia priims biomasę iš ūkininkaujančių santarvėje su gamta.

Įgyvendinsime daugybę visuomenės švietimo veiklų

Vienos iš veiklų metu bus buriamas specialistų būrys, kuris reguliariai konsultuos ūkininkus apie gamtai palankų ūkininkavimą, praneš, kur peri meldinės nendrinukės ir sieks tose teritorijose vėlinti šienavimo terminą. Ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas vaikų švietimui ir gamtos pažinimui – bus kuriamas specialius internetinis edukacinis žaidimas, leidžiami leidiniai.

Projekto teritorijas pritaikysime lankymui

Įrengsime informacinius stendus, paukščių stebėjimo ir pan. infrastruktūrą.

Vykdysime mokslinius tyrimus

Bus vykdomi augalijos, vabzdžių, DNR tyrimai, vandens lygio matavimai, atliekamas ekosisteminių paslaugų vertinimas. Bus vertinamas projekto poveikis.