Nors iš pažiūros meldinė nendrinukė – paprastas rudas paukštelis, jos gyvenimo būdas stebinantis ir be galo įdomus!

  • Atsidavusi mamaMeldinių nendrinukių patelės per sezoną veda dvi vadas. Visą vasarą jos augina savo vaikus – suka lizdą, ieško maisto ir saugo jauniklius.
  • Tėtis donžuanasMeldinių nendrinukių patinėliai rūpinasi savo teritorijos apsauga ir naujų santykių užmezgimu. Visą vasarą jie ieško vis naujų romanų. Tai – rūšies išlikimo strategija.
  • Kas mano tėtis? Kadangi tiek patelės, tiek patinėliai turi santykių su skirtingais partneriais, paprastai jaunikliai viename lizde turi skirtingus tėčius.
  • Seksualumas. Patinų sėklidės yra neįprastai didelės ir gali būti laikomos  vienomis didžiausių paukščių pasaulyje. Jei tokias sėklides turėtų žmogus, jos būtų didelių arbūzų dydžio. Maksimali poravimosi trukmė – 45 min (kai, tuo tarpu, panašių paukščių – vos kelios sekundės).

 

Gyvenimo ciklas

Didžiąją metų dalį (rugsėjį-kovą) meldinės nendrinukės praleidžia žiemojimo vietose. Perimvietėse paukščiai aplinkami vos 4 mėnesius (gegužę-rugpjūtį). Šis trumpas laikotarpis yra labai svarbus meldinėms nendrinukėms, nes tuo metu auginami jaunikliai. Svarbu atsiminti keletą meldinei nendrinukei svarbių datų.

Data Ką veikia?
Gegužės 1 d. grįžta į perimvietes Lietuvoje ir Baltarusijoje
Gegužės 1-10 d. patinai pradeda giedoti – ieško poros
Gegužės 10-20 d. patelės veda pirmąją vadą
Birželio 10-30 d. pirmoji vada geba pasprukti nuo šienavimo technikos
Liepos 1-15 d. patelės veda antrąją vadą
Rugpjūčio 15 d. antroji vada geba pasprukti nuo šienavimo technikos
Rugpjūčio 10-31 d. išskrenda į žiemavietes

 

Namai

Vos kelios tokios vietos liko Europoje…

Meldinių nendrinukių namai –  didelį plotą užimančios atviros žemapelkės ir užliejamos pievos: mezotrofinės ir šiek tiek eutrofinės šlapynės, kuriose vyrauja viksvos.

Meldinė nendrinukė – nuo buveinės priklausanti rūšis. Tai – tikras buveinių specialistas, galintis išgyventi tik esant tam tikroms sąlygoms. Meldinių nendrinukių patelės per sezoną veda dvi vadas. Per dieną paukštis nuo ir iki lizdo nuskrenda šimtus kartų, dažniausiai nenutoldamas daugiau nei 30 metrų. Taigi, šeimynai reikia daug maisto nedidelėje teritorijoje. Maisto kiekį lemia augalija ir vandens lygis. Paukščiams taip pat reikalinga dideli atviri plotai, kur galėtų įsikurti ir sau partnerių rasti daugybė meldinių nendrinukių.

Šios buveinės gali gyvuoti tik tada, kai jomis nuolat rūpinasi žmogus (teritoriją šienauja, nušienautą žolę išveža ir t.t.). Dėl to meldinę nendrinukę galima vadinti nuo žmogaus priklausančia rūšimi.

Meldinės nendrinukės plakatas
Plakatas sukurtas įgyvendinant projektą „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“

 

Dėl reiklumo gyvenamajai aplinkai gamtininkai ją dar vadina skėtine rūšimi – šio paukščio giesmė liudija, jog toje teritorijoje esančios gamtinės sąlygos yra palankios ir daugeliui kitų retų rūšių. Saugodami meldinę nendrinukę, sukuriame palankias sąlygas orchidėjoms, stulgiams, geltongalvėms kielėms, balinėms pelėdoms ir kitoms rūšims. Meldinės nendrinukės kaip skėtinės rūšies svarba pavaizduota pirmojo meldinės nendrinukės apsaugos Lietuvoje projekto plakate.

 

Migracija

Meldinės nendrinukės migracijos keliai dar nepakankamai ištyrinėti. Tikrai žinoma, jog dalis šių paukščių skrenda į vakarų Afriką, taigi, šie maži paukščiai nsukrenda 6000 km du kartus per metus. Migracija prasideda liepą-rugsėjį.

Tikėtina, kad meldinės nendrinukės skrenda naktį, o dieną tai daro tik tada, kai reikia kirsti dideles gamtines kliūtis pvz., Viduržemio jūrą.

Jos skrenda per itin nepalankias teritorijas, kur maitinimosi ar poilsio galimybė yra sunkiai tikėtina pvz., per Sacharą. Jei svarbios poilsio vietos išnyks, meldinės nendrinukės susidurs su staigia  išgyvenimo problema. Įsivaizduok, kad pašaliname degalinę mašinų pilname greitkelyje. Kaip manai, kas atsitiks?

Meldinės nendrinukės ilsisi aukštuose monokultūriniuose nendrynuose.

 

Jos maitinasi tų nendrynų pakraščiuose plytinčiose šlapiose pievose, kuriose augalija žemesnė (0.5-1 m) ir kur kas įvairesnė.

 

Maistas

Daugiausia vabzdžiai: musės, skruzdėlės ir bitės, drugiai, žiogai, laumžirgiai ir vorai…