Biomasės panaudojimas

Projekto metu sprendžiame vėlai nušienautos žolės panaudojimo problemą. Norėdami sukurti tvarią sistemą, mes rūpinamės ne tik meldine nendrinuke, bet ir sudarome palankias sąlygas ūkininkams. Šiuo projektu norime spręsti ūkininkų problemą – vėlai nušienautų pievų biomasės (žolės) utilizaciją. Su šia problema susiduria ūkininkai, norintys apsaugoti meldinės nendrinukės vaikus ir dėl to turintys vėlinti šienavimą (net – iki rugpjūčio 15 d.) bei negalintys nušienautos žolės panaudoti pašarui (ji tam nebetinkama). Praėjusiame projekte „Baltiškoji meldinė nendrinukė” pasiekėme, jog ūkininkai, vykdydami savo veiklą laikantis meldinių nendrinukių apsaugos reikalavimų, gautų išmokas, kompensuojančias patiriamus nuostolius. Šiame projekte atidarėme biomasės perdirbimo cechą Drevernoje, kuris gali surinkti ir perdirbti vėlai nušienautą žolę į naudingą produktą – pakratų ar kuro granulės. Projekto pratęsimo metu aiškinamės galimybes naudoti Žuvinto biosferos rezervate vėlai nušienautą žolę šildymui greta esančioje Simno katilinėje.

Biomasės perdirbimo cechas Drevernoje „Nine voices“

Projekto metu Drevernoje buvo suremontuota apleista ferma ir joje įrengtas biomasės perdirbimo cechas „Nine voices“. Ceche iš meldinių nendrinukių buveinėse nušienautos žolės gaminamos skirtingo tipo granulės. Pagrindinis produktas – pakratai žirgams ir kitiems gyvūnams, tačiau taip pat gaminamos ir granulės kurui. Meldines nendrinuke globojantys ūkininkai gali parduoti tinkamai paruoštą biomasę cehui. Apie chechą sukurtas video filmukas.

Daugiau apie cechą

Biomasės naudojimas katilinėse šilumos gamybai

Projekto pratęsimo metu ketinama atlikti studiją, kaip būtų galima meldinių nendrinukių buveinėse surinktą biomasę naudoti savivaldybių katilinėse ir taip pakeisti kitas naudojamas kuro rūšis. Pelkėse šienaujama nepageidaujamoji augalija kaloringumu mažai skiriasi nuo medžio granulių, todėl šio biokuro naudojimas gali palengvinti šiuo metu itin didelę naštą, krentančią ant vartotojų pečių. Vienintelis tokio biokuro naudojimo nepatogumas – didesnis, negu įprasta kietajam kurui, pelenų kiekis ir katilų pritaikymas. Draugiškesnį aplinkai šilumos gamybos būdą ketinama išmėginti netoli Žuvinto biosferos rezervato esančioje Simno katilinėje. Manoma, kad ši biomasė galėtų sudaryti iki 30 proc. viso šioje katilinėje naudojamo kuro. Pagal pirminius paskaičiavimus, nupjautos perteklinės augalijos Žuvinto biosferos rezervato pelkėse pakaktų visiškai aprūpinti šio miestelio katilinės poreikius.