Meldinių nendrinukių apskaita rodo besistabilizuojančią populiaciją

Gamtininkai šiemet jau atliko dvi meldinių nendrinukių apskaitas, todėl pats metas įvertinti rečiausio Europos giesmininko populiacijos būklę. Iš viso Lietuvoje šiais metais giedojo 243 meldinių nendrinukių patinai. Po pernai fiksuoto rekordinio šių paukščių skaičiaus, šiemet jis kiek mažesnis, tačiau specialistų vertinimu meldinės nendrinukės populiacijos būklė Lietuvoje išlieka stabili ir tai yra gera žinia.

Meldinių nendrinukių – Europos ir nacionaliniu mastu saugomos rūšies – apskaitos yra vykdomos kasmet, nes šios rūšies populiacijų būklė nuolat kinta ir tinkamam būtinų apsaugos priemonių planavimui būtina turėti kuo tikslesnius duomenis. Be to kasmet reikia patikrinti visas iš anksčiau žinomas šios rūšies perimvietes, nes tai svarbu meldinių nendrinukių pievas prižiūrintiems ūkininkams, kuriems už tinkamą šių pievų tvarkymą gali būti mokamos specialios „meldinės nendrinukės“ išmokos. Meldinių nendrinukių apskaita vykdoma laikantis tam tikrų metodinių reikalavimų, skaičiuojami tik giedantys nendrinukių patinai, apskaita vykdoma 2 kartus metuose – birželio pradžioje ir liepos pradžioje.

Suskaičiuota mažiau giedančių patinėlių nei pernai

Tikslus perinčios populiacijos gausumas nustatomas tik po antrosios apskaitos, kuomet palyginus dviejų apskaitų metu aptiktų paukščių skaičius ir paaiškėja tikrasis populiacijos dydis.  Jis nustatomas pagal didžiausią rastų patinėlių skaičių. Šiemet pirmosios apskaitos metu buvo aptikti 209 giedantys meldinių nendrinukių patinai, o antrosios – 243. Pernai pirmosios apskaitos metu buvo rasti 246 giedantys patinai, o antrosios – 316.

Pasak Baltijos aplinkos forumo įgyvendinamam meldinių nendrinukių apsaugos projektui vadovaujančio Žymanto Morkvėno, sumenkusį populiacijos dydį galėjo lemti keletas priežasčių.

Tam įtakos galėjo turėti suprastėjusi buveinių būklė Šyšos polderyje, mat 2019-2020 m. čia buvo vykdomi kanalų valymo darbai, kurių metu polderio pievos  liko sausos visą žiemą ir pavasarį. Tai paliko pievas be joms įprasto potvynio laikotarpio. Taip pat kiek blogesnę perėjimo sezono pradžią sąlygojo neįprastai vėsus pavasaris.

Geros žinios – specialiosios priemonės veikia

Visgi, pasak gamtininko, galima konstatuoti, jog šiųmečiai meldinių nendrinukių apskaitos rezultatai pastarųjų metų kontekste rodo besistabilizuojančią populiacijos būklę, o tai yra gera žinia.

Dar viena gera žinia – net 98 proc. meldinių nendrinukių (238 patinai) giedojo tokiuose pievų plotuose, kuriuos buvo galima deklaruoti Kaimo plėtros programos (KPP) priemonei „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas pievose ir šlapynėse“. Tokie rezultatai rodo, jog numatytos priemonės pasiteisina ir didžioji retojo sparnuočio populiacijos dalis gali būti apsaugota.

„Džiaugiamės, jog Žemės ūkio ministerijos pastangos atsiperka ir esame labai dėkingi ūkininkams, kurie šiomis priemonėmis naudojasi ir taip padeda saugoti rečiausią Europos giesmininką“, – džiaugėsi Ž. Morkvėnas.

Taip pat pagal apskaitos rezultatus, 175 nendrinukių patinai (net 72 proc.) giedojo „vėlyvo šienavimo“ plotuose. Ten, kur meldinės nendrinukės buvo aptiktos pirmosios apskaitos metu.

„Po pirmosios apskaitos tuose plotuose ūkininkai pasirinko šienauti vėliau, norėdami leisti meldinėms nendrinukėms sėkmingai užauginti jauniklius. Manome, jog būtent dėl šios priežasties čia aptikta gausi populiacijos dalis. Jei pievos būtų nušienautos anksčiau, antrosios apskaitos metu paukščių tuose plotuose neaptiktume“, – pasakojo Baltijos aplinkos forumo gamtos apsaugos ekspertas Gintaras Riauba.

Likę penki paukščiai aptikti plotuose, kuriuose paukščiai pastaraisiais metais nebuvo aptinkami. 2 – naujuose plotuose Alkos polderyje, kas rodo, jog vietinė populiacija vis dar plečiasi į greta esančias pievas. Vienas patinėlis aptiktas prie Svencelės – tai visiškai nauja vieta, kur paukščių iki šiol nebuvo aptinkama. Dar du meldinės nendrinukės patinėliai aptikti  Tyruose – naujose šiuo metu vykdomo projekto teritorijose, kur sutvarkius buveines paukščiai įsikūrė 2020 m.

Sėkmingai grįžta translokuoti paukščiai

Žuvinte apskaitos metu pastebėti bent 3 translokuoti meldinės patinėliai. Vienas iš jų buvo perkeltas dar 2018 m., taigi jau trečią sezoną gieda Žuvinte. Turint mintyje tai, jog nendrinukės gyvena maždaug 3-4 metus, galima pasidžiaugti faktu, jog perkelti ir naujoje vietoje užauginti paukščiai savo naujuose namuose praleidžia kone visą savo gyvenimą.

2018-2019 m. Žuvinto apyežerio pievose buvo užauginti ir į laisvę išleisti 99 šių paukščių jaunikliai.  Būtent po sėkmingai atlikto meldinių nendrinukių perkėlimo (translokacijos) iš Baltarusijos į Lietuvą buvo stebimas gana ryškus Žuvinto meldinių nendrinukių populiacijos gausėjimas.

Galima daryti ir dar vieną įdomų pastebėjimą – Žuvinte sužieduoti paukščiai, šiemet aptikti Nemuno deltoje. Tai dar labiau patvirtina hipotezę jog meldinės nendrinukės rinkdamos perimvietę gali perskristi nemažus atstumus ieškant joms tinkamų buveinių.

No comments!

Write a review

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *