Apie meldinių nendrinukių elgesį kaimyninėse šalyse, kur jos sutinkamos dar gan dideliuose plotuose, informacijos surinkta tikrai nemažai, tačiau apie tai, kaip paukščiai elgiasi Nemuno deltos regione, kur jų buveinės fragmentuotos ir nutolusios viena nuo kitos, informacijos beveik nėra. Todėl buvo nuspręsta atlikti detalesnius šiame regione aptinkamų meldinių nendrinukių judėjimo tyrimus.

Tyrimui naudoti spalvoti plastikiniai žiedai

Tyrimams naudotas žiedavimo metodas. Be įprastinių metalinių žiedų, paukščiai ženklinti ir spalvinių žiedų kombinacijomis, pagal kurias kiekvieną individą galima identifikuoti jo pakartotinai negaudant. Naudotos kombinacijos, kuriose ant dešinės paukščio kojos dėtas žalios spalvos žiedelis. Šis žalias žiedas – šalies kodas. Prie jo ant dešinės kojos dėtas tik metalinis žiedas. Ant kairės kojos dėtos kombinacijos iš 2 arba 3 žiedų. Naudotos balta, geltona, oranžinė, raudona, žalia, mėlyna, violetinė ir juoda spalvos.

Nemuno deltos regionas, kuriame vykdytas tyrimas, buvo suskaidytas į atskiras šešias dalis, kurias vieną nuo kitos skiria meldinėms nendrinukėms netinkamos perėti buveinės.

Tyrimai buvo pradedami gegužės pradžioje, kuomet iš žiemojimo vietų parskrenda pirmieji paukščiai, baigiami rugpjūčio pradžioje, kada didžioji dalis paukščių išskrenda rudeninei migracijai.

2014 – 2021 metais pavyko sugauti ir lietuviškais metaliniais žiedais sužieduoti 369 paukščius. Dauguma paženklinti ir spalvinių žiedų kombinacijomis, pagal kurias kiekvienas individas gali būti atpažintas per atstumą. Lentelėje pateikiama, kiek paukščių sugauta ir sužieduota skirtingais tyrimo metais, skirtingose teritorijose.

Sužieduotų meldinių nendrinukių individų skaičius skirtingose teritorijose pagal metus.

Iš viso buvo sužieduota 18 pirmamečių paukščių ir 27 suaugusios patelės. Visi likę 324 paukščiai buvo suaugę patinėliai. Vietos, kuriose buvo sugautos ir sužieduotos meldinės nendrinukės skirtingose teritorijose, pažymėtos žemėlapiuose. Jie šiame straipsnyje neviešinami dėl meldinės nendrinukės kaip globaliai saugomos rūšies statuso.

Tyrimo metu užregistruoti 439 pakartotini žieduotų meldinių nendrinukių aptikimai jų veisimosi teritorijose Nemuno deltos regione. Bent kartą pakartotinai aptikta ir identifikuota 172 žieduoti individai (apie 40% visų žieduotų paukščių).

Paukščiai neprisirišę prie savo perėjimo vietų

Paukščių žiedavimo ir jų aptikimų po žiedavimo vietos pagal nustatytas tų vietų koordinates buvo atvaizduotos žemėlapyje, kuriame galima aiškiai matyti, kad ne visi Nemuno deltos regione perintys paukščiai yra labai stipriai prisirišę prie perėjimo teritorijų. Net to paties veisimosi sezono metu, dalis paukščių perskrisdavo iš vienų plotų į kitus (raudonos linijos žemėlapyje). Dalis paukščių aptikti pakeitę veisimosi teritorijas ir ne to paties sezono metu – žieduoti viename plote, po metų ar kelių aptikti kituose plotuose (geltonos linijos žemėlapyje).

maišosi su labiau nutolusiose teritorijose gyvenančiais paukščiais

Taip pat pavyko užfiksuoti penkis paukščius, kurie buvo žieduoti meldinių nendrinukių gyvenamose teritorijose veisimosi metu ne Nemuno deltos regione. Du iš jų buvo žieduoti Lietuvoje, Žuvinto ežero (Alytaus r.) apylinkėse, trys – Lenkijoje, Palenkės vaivadijos teritorijoje esančioje Biebžos nacionaliniame parke (NP). Iš jų keturi individai (geltonos linijos žemėlapyje) aptikti ne to paties veisimosi sezono metu, o vienas individas iš Lenkijos į Lietuvą perskrido to paties veisimosi sezono metu (raudona linija žemėlapyje). Nemuno deltos regione žieduotas vienas individas buvo aptiktas Biebžos NP (žalia linija žemėlapyje).

Atstumas nuo veisimosi teritorijos Nemuno deltoje iki teritorijos Lenkijoje 250 kilometrų, iki Žuvinto – 180 kilometrų. Žemėlapiai įrodo, kad meldinių nendrinukių populiacijų, nutolusių viena nuo kitos net kelių šimtų kilometrų atstumu, paukščiai maišosi tarpusavyje.

Skirtingi rudeninės ir pavasarinės migracijos keliai

Tyrimo metu gaudant meldines nendrinukes Nemuno deltos regione pavyko užregistruoti 24 paukščius žieduotus užsienyje (2 Belgijoje, 1 Normadijos salose, 3 Ispanijoje, 17 Prancūzijoje, 1 Slovakijoje) migracijų keliuose. Kadangi šie paukščiai buvo žieduoti tik standartiniais metaliniais žiedais, juos sugavus Lietuvoje buvo uždėtos spalvinių žiedų kombinacijos, kad vėliau būtų galima identifikuoti paukščius jų negaudant.

Iš užregistruotų 24 paukščių 23 individai užsienyje buvo žieduoti rudeninės migracijos metu (21 paukštis žieduotas rugpjūčio ir 2 rugsėjo mėn.). Vienas individas žieduotas pavasarinės migracijos metu (Slovakijoje, balandžio mėn.). Taip pat rudeninės migracijos kelyje buvo aptikti 7 Lietuvoje žieduoti paukščiai (visi paukščiai aptikti rugpjūčio mėn.).

Surinkti duomenys patvirtino kitose valstybėse jau ankščiau gautą informaciją, kad didžioji dalis meldinių nendrinukių rudeninės migracijos metu į žiemojimo vietas Afrikoje skrenda Vakarų Europos paukščių migracijos keliu per Belgiją, Prancūziją, Ispaniją, Portugaliją. Šias šalis paukščiai pasiekia jau rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais.

Tuo tarpu pavasarį paukščiai grįžta labiau į rytus nutolusiu migracijos keliu per vidurio Europą  (tai patvirtina ir Lietuvoje sugautas per pavasarinę migraciją Slovakijoje žieduotas individas).

Toliausiai žieduotas ir Nemuno deltos regione aptiktas paukštis buvo paženklintas Ispanijoje. Nuo žiedavimo iki aptikimo vietos buvo 2420 kilometrų. Arčiausiai rudeninės migracijos kelyje žieduotas paukštis – Belgijoje, už 1265 kilometrų nuo aptikimo vietos Lietuvoje.

Didžiausias laiko tarpas tarp žiedavimo užsienyje ir aptikimo Lietuvoje buvo 1786 dienos (4 m. 10 mėn. 26 d.). Tas paukštis žieduojant jau buvo ne mažiau nei vienerių metų amžiaus, todėl Lietuvoje jis aptiktas apytiksliai 6 metų amžiaus.

Nemuno deltos regione žieduotos ir rudeninės migracijos kelyje užsienyje meldinės nendrinukės buvo aptiktos Belgijoje (1), Ispanijoje (1), Portugalijoje (1) ir Prancūzijoje (4). Toliausiai migracijos kelyje aptikta Nemuno deltos regione žieduota meldinė nendrinukė buvo Ispanijoje, už 2700 kilometrų nuo žiedavimo vietos, arčiausiai – Belgijoje, už kiek daugiau nei 1200 kilometrų. Šeši paukščiai aptikti tais pačiais metais kaip ir žieduoti (laiko tarpas tarp žiedavimo ir aptikimo datų nuo 10 iki 72 dienų), tik vienas individas aptiktas (nufotografuotas) Portugalijoje po 388 dienų (kiek daugiau nei metai laiko nuo žiedavimo).

Dažniau sužieduojami jaunikliai

Didžioji dauguma užsienyje rudeninės migracijos metu žieduotų ir vėliau Lietuvoje aptiktų meldinių nendrinukių buvo žieduoti kaip pirmų metų jaunikliai (20 iš 23). Likę 3 paukščiai rudeninės migracijos kelyje sugauti kaip suaugę (vyresni nei pirmų kalendorinių metų).

Iš Lietuvoje sužieduotų 251 suaugusio (vyresnio nei pirmų kalendorinių metų) paukščio užsienyje rudeninės migracijos metu buvo aptikta 5 paukščiai (apie 2%), kai tuo tarpu iš 18 Lietuvoje žieduotų jauniklių (pirmų kalendorinių metų paukščių) užsienyje užregistruoti 2 individai (apie 11%).

Nors imtis nėra didelė, tačiau šie duomenys leidžia manyti, kad jauni paukščiai rudeninės migracijos kelyje dažniau ir/ar ilgesniam laikui apsistoja poilsiui ir maitinimuisi priešingai jau subrendusiems individams, todėl dažniau pakliūva į žieduotojų gaudykles.