Daugelis didmiesčių gyventojų vasaros metu jau įpratę mėgautis ne paukščių čiulbėjimu, o girdėti erzinantį elektrinės žoliapjovės ar trimerio burzgimą. Tačiau šienavimo dalgiu entuziastai primena – dalgis – visiškai nepelnytai užmarštin keliaujanti tradicija, kuri ne tik naudinga pievai, bet ir žmogui. Intensyviai technika šienaujama pieva turi labai mažai gyvybės, nyksta jos biologinė įvairovė, vabzdžiai, o laukuose kyla grėsmė ten perintiems paukščiams. Negana to, dalgis, kitaip nei žoliapjovė, lengvai įveikia peraugusią žolę, sunkiai prieinamus šlaitus ir gali tapti puikia, raminančia mankšta.

Nenugalimas šienpjovys tęsia giminės tradicijas ir kviečia susirungti

Jau du metus iš eilės „Metų šienpjoviu“ Nacionaliniame šienpjovių čempionate tituluotas Kozmas Auškalnis teigia, jog šienavimas dalgiu jam artimas jau nuo ankstyvos vaikystės. „Tai būdavo mūsų pramoga – kai tėvai nematydavo – nusivogti dalgį ir bent kažkiek pašienauti. Nors tikrai dar nemokėjom jo pasigaląsti ir nežinojom, kaip tinkamai tai daryti. Normaliai šienauti pradėjau, kai dalgį gerai rankose nulaikiau – maždaug nuo dešimties. Šis amatas man tikrai į kraują įaugęs ir perduotas iš giminės“ – sako Šilutės rajone ūkininkaujantis vyras. K. Auškalnis pasakoja, jog šienavimas dalgiu – įdomių ir kiekvienam kraštui ar net giminei savitų bruožų kupinas užsiėmimas, jo senelis, pavyzdžiui, šienaudavo vilkėdamas kailinius.

Ūkininkas pasakoja, jog be dalgio kasdienybėje sunkiai išsiverstų: „gyvenu prie upelio, tad esu priverstas apsišienauti visus šlaitus, daubas, pakelius – o prisišienauju tiek, kad galėčiau karvę išmaitinti. Su žoliapjove čia nepasisukiosi. Man šienavimas dalgiu – dviguba nauda. Mes laikome gyvulius, tad turiu šieno pašarui, o ir pačiam tai – didelis malonumas. Atsikeli anksti ryte, nušienauji, šienas kvepia… O kai nupjauni su trimeriu, nėra to kvapo, o gyvuliai net neėda tokio šieno“. K. Auškalnis sako, kad nors mosavimas dalgiu išvargina fiziškai, nė už ką neatsisakytų šio amato, nes jam tai svarbi šeimos tradicija, teikianti pasitenkinimą. Jis visus šienavimo dalgiu entuziastus kviečia į rugpjūčio 5 d. Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vyksiantį nacionalinį šienpjovių čempionatą, kur norintys turės galimybę ne tik susirungti varžytuvėse, bet ir pasimokyti „Šienavimo mokykloje“, gauti patarimų ir pasidalinti gerąja praktika. Jau du metus geriausiu šiame čempionate tituluotas šienpjovys kviečia susitikti pradalgėse.

Svarbu perduoti šienavimo tradiciją ir jaunimui

Šienavimo dalgiu tradicija gyva ne ir kituose Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, Kėdainių rajone jau penkiolika metų vykstančioje šienavimo šventėje susirenka gausus būrys dalyvių. Vainotiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Vaida Čepienė pasakoja, jog šios šventės iniciatorius – vietinis gyventojas Alfonsas Maniokas, kuris ne tik pats aktyviai šienauja dalgiu savo valdose, bet noriai pamoko visus entuziastus. Praėjusių metų nacionaliniame šienpjovių čempionate vyras buvo pagerbtas specialia nominacija „Vyriausias šienpjovys“. A. Maniokas teigia, jog šienavimas dalgiu – jo aistra: „tai labai žmogui naudingas užsiėmimas, nes ir pasportuoji, galvą nuo kasdienių rūpesčių pravalai, o ir gerą darbą padarai“.

V. Čepienė sako, jog kasmet gausiai susirenkantys dalyviai ir smalsuoliai parodo, jog šienavimas dalgiu gyva, bet be reikalo, ypač didmiesčiuose, užmirštama tradicija. „Į šventę susirenka daug įvairių bendruomenių entuziastų, kurie į dalyvavimą šventėje žiūri itin atsakingai – nors tikrai gerai moka šienauti, prieš šventę aktyviai praktikuojasi, konsultuojasi su kitais šienpjoviais. O vainotiškis A. Maniokas į šią veiklą aktyviai įtraukė net ir savo anūkes. Viena jų praėjusiais metais dalyvavo Nacionaliniame šienpjovių čempionate, kita – šiemet mūsų šventėje“. V. Čepienė džiaugiasi, kad šienavimo amatu vis labiau susidomi ir jaunimas, tai teikia vilties, jog šis kultūrinis paveldas neišnyks. Todėl labai svarbu, kad tėvai ir seneliai šias tradicijas perduotų vaikams bei anūkams.

Nors daugelis galvoja, jog šienavimas dalgiu aktualus tik kaimuose ar regionuose, šis amatas gali būti kuo puikiausiai pritaikomas ir didmiesčiuose, kur naudodami žoliapjoves ar trimerius kenkiame pievoms ir jų gyventojams. Nacionalinis šienpjovių čempionatas siekia ne tik priminti apie dažnai primirštamą tradiciją, bet ir informuoti visuomenę apie nykstančių rūšių apsaugos būtinybę, gyvenimą santarvėje su gamta.

Norintys dalyvauti varžytuvėse, daugiau sužinoti apie šienavimo dalgiu amatą, kviečiami registruotis į Nacionalinį šienpjovių čempionatą užpildant registracijos anketą meldine.lt arba paskambinus telefonu Nr. 8 5 2138155.

Čempionato rėmėjai – „SBA Urban“, staliausirankiai.lt, Šilutės rajono savivaldybė. Čempionato draugai – Šilutės turizmo informacijos centras, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.

Daugiau informacijos apie renginį ir jo programą rasite meldine.lt ir Nacionalinio šienpjovių čempionato feisbuke.