Susiklosčius palankioms sąlygoms, vasario 7 d. didžiausioje pasaulyje meldinių nendrinukių buveinėje – Zvanets pelkėje – vyko kontroliuojamas deginimas. Tai – viena iš priemonių siekiant pagerinti meldinių nendrinukių perimviečių būklę. Zvanets pelkėje aptinkama apie 3000 giedančių retųjų giesmininkų patinų.

Degiminas vyko 500 ha dydžio plote. Tai prilygsta 690 futbolo aikščių plotui. Deginimo metu kai kurios pelkės dalys buvo padengtos sniegu, o tarpuose tarp kupstų buvo susiformavęs ledas. Dėl šių priežasčių sausa augalijos dalis degė ne taip gerai, kaip tikėtasi – sudegė tik viršutinė žolinės augalijos dalis ir nendrių stiebai. Kontroliuojamas deginimas ne tik padidins augalijos produktyvumą ir pagerins meldinių nendrinukių ir kitų paukščių rūšių perimviečių būklę, bet ir mažins destruktyvių gaisrų kilimo tikimybę esant sausam pavasariui.

Gamtotvarka pelkėje – šienavimas, deginimas ir kitos priemonės

Atvirų pelkių ir šlapynių apaugimas nendrėmis ir krūmais yra viena iš meldinių nendrinukių populiacijos mažėjimo priežasčių. Ši problema aktuali daugumoje šlapžemių tipų tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje. Geriausias būdas šiai problemai spręsti – reguliarus nendrių ir krūmų pjovimas jų augimo sezono metu. Taip teritoriją prižiūrint, po kelerių metų krūmai ir nendrės nustoja augti. Taip nutinka dėl nendrių biologinių ypatumų – jos turi galingus šakniastiebius, kurie augimo sezono metu kaupia atsargines maistines medžiagas. Iš šių šakniastiebių kitais metais auga nauji nendrių ūgliai. Jeigu augimo metu (liepos – rugsėjo mėn.) yra pjaunamos nendrės – sustoja maistinių medžiagų srautas į šakniastiebius. Be to, iš šakniastiebių pradeda augti nauji ūgliai, kurių augimui reikia papildomų maistinių medžiagų iš šakniastiebio. Po kelerių metų pjovimo, šakniastiebiai praranda visus išteklius ir miršta. Taigi, toks reguliarus nendrių pjovimas, kuomet ūkininkai yra finansiškai remiami specialiomis išmokomis už svarbių biologinei įvairovei vietų tvarkymą, yra pagrindinis kovos su nendrėmis būdas Europoje. Šiaurės Amerikoje kovos būdai yra kiek radikalesni – nendrės naikinamos glifosatais (pvz. raundapu).

Zvanets pelkėje, Baltarusijoje, nendrėmis užaugę plotai užima itin didelius plotus (daugiau nei 3000 ha). Šienauti tokio dydžio teritorijas du kartus per metus būtų itin brangu. Nuo 2014 metų, padedant tarptautiniams techninės pagalbos projektams (ES – UNDP klimato ir UNDP – GEF šlapžemių projektai), Zvanets pelkėje gamtotvarkos darbai buvo pradėti, tačiau jie iki šiol apima sąlyginai mažus plotus. Todėl, norint pagerinti meldinių nendrinukių ir kitų rūšių buveinių sąlygas kuo didesnėje Zvanets pelkės dalyje, atliekamas kontroliuojamas deginimas. Šis metodas yra nebrangus ir gali ženkliai pagerinti perimviečių būklę. Išdegintuose plotuose nendrės auga gana lėtai ir praauga viksvas jau pirmajai meldinės nendrinukės jauniklių vadai išsiperėjus. Antrosios vados metu (liepos pradžioje) nendrės išauga aukštesnės nei pusantro metro ir tokias buveines paukščiai palieka – persikelia į jiems tinkamas teritorijas. Taigi, pritaikius deginimą, pasirūpinama bent pirmosios vados gerove didesniame teritorijos plote. Svarbu paminėti tai, kad kontroliuojamas deginimas gali būti vykdomas tiktai žiemos metu, kuomet žemė ir apatinės augalų dalys yra padengtos sniegu ir ledu, tokiu būdu ugnis nepažeidžia augalų šaknų ir didžiosios dalies vabzdžių. Be to, po žiemos deginimo pavasarį vykstantys gaisrai (kurie dažnai vyksta Zvanets pelkėje ir daro labai didelę žalą visai ekosistemai) tampa neįmanomi.

Kontroliuojamas deginimas Zvanets pelkėje vyko įgyvendinant UNDP – GEF šlapynių ir ES „LIFE MagniDucatusAcrola“ projektus. Deginimą atliko Zvanets rezervato darbuotojai, dalyvaujant Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos mokslinio – praktinio gamtinių išteklių centro darbuotojams.